Apie psichoterapiją

Kaip vyksta psichoterapija?

Psichoterapija – tai procesas, trunkantis ne vieną dieną, todėl psichoterapijos trukmė gali būti nuo 3 mėnesių iki keleto metų.

Psichoterapija – kliento asmenybės augimo procesas, asmeniui tampant vis labiau nuoširdesniu, savarankiškesniu ir spontaniškesniu.
Psichoterapijos procesas praeina keturias stadijas:
1)    Kontakto: klientas ir psichologas ar psichoterapeutas užmezga patikimą ir pasitikėjimu pagrįstą ryšį.
2)    Susitarimo: nutariama, ką klientas nori savo gyvenime keisti.
3)    Sprendimo: klientas sprendžia savo problemą.
4)    Baigiamoji: dirbama užbaigiant kliento ir psichologo ar psichoterapeuto santykį (atsisveikinimas).

Kokia psichoterapijos forma jums tinka?

Psichoterapija būna:
–    individuali,
–    porų/šeimos,
–    grupinė.

Kas būdinga individualiai psichoterapijai?

–    Su psichoterapeutu ar psichologu susitiksite kartą per savaitę vienos valandos pokalbio.
–    Kartu su specialistu nutarsite, kiek reikės laiko jūsų problemai išspręsti.
–    Jei jūsų problema yra labai konkreti, jums gali pakakti vos kelių susitikimų su specialistu.
–    Jei jūsų problema trunka ilgesnį laiką ar palietė jūsų psichologinę bei fizinę savijautą, pasiruoškite tam, jog psichoterapija gali trukti net keletą metų.


Kas yra psichodinaminė/psichoanalitinė psichoterapija?

Psichodinaminė/psichoanalitinė psichoterapija teigia, kad žmonės nepažįsta daugelio veiksnių, nuo kurių priklauso jų išgyvenami jausmai ir elgesys.

Šios nepažįstamos, nesąmoningos jėgos kartais kelia nemažai sunkumų, kurie reiškiasi įvairiais:
– simptomais – pvz., nerimo priepuoliais, depresija, įvairiais nepaaiškinamais skausmais, baimėmis,
– varginančiais charakterio bruožais – pvz., impulsyvumu, konfliktiškumu, perdėtu jautrumu,
problemomis profesinėje veikloje arba artimuose santykiuose,
– nepasitikėjimu savimi ir nemeile sau.

Kadangi šiuos rūpesčius sukeliančios jėgos yra nesąmoningos, draugų ar šeimos narių patarimai, savipagalbos knygos ar net labai stiprios valios pastangos dažniausiai nesuteikia palengvėjimo.

Psichoterapija padeda mums pamatyti nepažįstamas savo dalis ir su jomis susidraugauti, kad galėtumėm kitaip tvarkytis su dabartinio gyvenimo kasdienybe ir iššūkiais.

Psichoanalitinės psichoterapijos procese kuriamas ryšys su terapeutu. Jame neišvengiamai atsikartoja tai, kas būdinga kliento santykiams su žmonėmis. Tampa įmanoma juos dar kartą išgyventi, tyrinėti kartu su specialistu, suprasti kilmę, priežastis, vidinę logiką ir pakeisti tai, kas trukdo. Tai kelias į didesnę vidinę laisvę ir platesnį pasirinkimą. Atsiranda jausmas, kad esu savo gyvenimo šeimininkas.

Beje, nebūtina laukti, kol gyvenimas taps kankyne. Noras geriau pažinti save, geriau jaustis su savimi, santykiuose su aplinkiniais ir pasauliu, gali būti pakankamas motyvas pradėti savo vidinio pasaulio tyrinėjimą su psichoterapeuto pagalba.


Kas yra psichodinaminis/psichoanalitinis psichoterapeutas?

Psichodinaminis / psichoanalitinis psichoterapeutas – tai specialistas, turintis bazinį medicininį arba psichologinį išsilavinimą ir baigęs podiplomines universitetines psichodinaminės / psichoanalitinės psichoterapijos studijas. Tokios studijos trunka ne mažiau penkerių metų, ir apima tiek teorinį, tiek klinikinį mokymąsi.

Patartina prieš pradedant psichoterapiją pasidomėti psichoterapeuto išsilavinimu ir jo priklausymu profesinėms organizacijoms.


Etinės nuostatos

  • Gerai psichoterapijai reikia dviejų žmonių: vieno, kuris kenčia ir bent šiek tiek nori keistis, ir antro, kuris pasiūlys savo laiką, dėmesį, žinias, patirtį, ir palydės ten, kur pirmajam nedrąsu žengti. Tokiame atsakingame darbe profesionalus psichoterapeutas privalo laikytis esminių etinių nuostatų.
  • Psichoterapeutas gerbia žmogiškumą, kiekvieno žmogaus vertę ir orumą.
  • Psichoanalitinėje psichoterapijoje santykiai su klientu grindžiami abipusiai priimtinu ir lygiateisiu susitarimu.
  • Prieš pradedant psichoterapiją, su klientu aptariama  terapijos  trukmė, vieta, susitikimų  dažnumas, atsiskaitymo būdai, atostogos, neatvykimo atvejai ir kitos aplinkybės.
  • Susitarimas su klientu yra savanoriškas -klientas bet kuriuo metu gali nutraukti terapiją ir ieškoti kitų galimybių.
  • Psichoterapeutas atsako už saugią terapinę aplinką ir terapines ribas.
    Psichoterapeutas neklaidina kliento ir jo artimųjų, nedalyvauja manipuliacijose ar prievartos veiksmuose.

Jei dėl kokios nors priežasties (išvykimo, ligos ar gręsiančios mirties) terapeutas negali tęsti terapinio santykio su klientu, jis stengiasi organizuoti pagalbos klientui tęstinumą, informuodamas klientą apie visas įmanomas tolesnės pagalbos galimybes ir pats šiam procesui tarpininkauja.