Kada kreiptis psichologo ar psichoterapeuto pagalbos:
Jei turite tarpasmeninių santykių problemų:
– patiriate ilgalaikių sunkumų bei konfliktų tarpusavio santykiuose šeimoje, darbe, su draugais, kyla sunkumų užmegzti artimus ryšius, negalite suprasti, kodėl artimi ryšiai nutrūksta.
Jei kenčiate depresijos, nerimo jausmus, panikos, baimės atakas:
– jus vargina liūdna, prislėgta nuotaika, sunkumai susikaupti ir dirbti, nėra interesų, trūksta energijos, jaučiatės pavargę, kasdieniniai darbai atliekami per prievartą, sutriko miegas, apetitas, atsirado nepaaiškinami ar besimėtantys skausmai kūne – galima įtarti, jog jūs depresijos spąstuose.
– jei dažnai ar dėl visko perdėtai nerimaujate, dėl nemotyvuotos baimės „sustoja” ar stipriai plaka širdis, tirpsta galūnės, sutrinka kvėpavimas, jog atrodo „tuoj uždusite“, ar „išprotėsite“ – tai pavojaus signalai, jog jums gali būti diagnozuotas nerimo ar panikos sutrikimas.
Jei susidūrėte su stipriu stresu:
– artimo netektimi, sunkiomis skyrybomis, artimo liga, neištikimybe ir t.t. (priskaičiuojama apie 100 galimų stresogeninių faktorių, kurie kiekvieną veikia individualiai) ir su juo sunku tvarkytis – jaučiate vidinį diskomfortą, dirglumą, depresinę nuotaiką ar nuotaikų svyravimus, įtampą, užsitęsusį gedėjimą – išgyvenate potrauminę streso būseną.
Jei vargina gydytojų nepaaiškinami kūno skausmai:
– pastoviai atliekami medicininiai diagnostiniai tyrimai, kurių rezultatai nieko nepaaiškina – vadinasi serga ne jūsų kūnas, bet „vidinis aš“. Simptomai gali būti virškinamajame trakte (skrandžio, žarnyno skausmai), odoje (niežėjimas, deginimas, dilgčiojimas, aptirpimas, sausumas ir kt.), širdies plote – širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, silpnumas, svaigimas.
Jei nesusikalbate ir nežinote, ką daryti su savo vaiku:
– dažnai vaiko keliamos problemos – prastas mokymasis bei elgesys, melavimas, ryškus opozicinis elgesys ar užsisklendimas, kyla ne dėlto, jog „vaikas blogas“, o dėl netinkamo vaiko auklėjimo, jo raidos nesupratimo ar kitų šeimoje vykstančių pasikeitimų.